.
laibadūšis, -ė.
1. plonabalsis: Kai pradėjo giedot laibadūšiai, tai tik gerklės cypia.
2. kas nuolat dejuoja, skundžiasi kuo nors: Tai laibadūšis, tik bėduja ir bėduja, o nieko nedaro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.