Labuogė – tai mažoji arba silpnai išsivysčiusi uoga, dažniausiai vartojama kalbant apie vaisius, kurie neprisirpo, išdžiūvo arba išsivystė defektuotais.
Pavyzdžiai:
1. Vaismedžių kontekste:
„Šiemet obels apkrėstos kenkėjais, todėl daug labuogių.“
2. Perkeltine prasme (apie menką kokybę):
„Ši spanguolė – tik labuogė, be skonio.“
3. Botanikoje:
„Sausringu metu braškės dažnai vystosi į labuoges.“
Trumpai: labuogė = menkokėlė, neišsivysčiusi uoga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.