Keltis aukštyn, augti į viršų (apie augalus, pastatus, kalnus ir pan.). Dažnai vartojama perkeltine prasme – didėti, stiprėti.
Pavyzdžiai:
1. Medžiai kvykščioja į dangų.
2. Kalnai toli kvykščioja debesų apsiaustu.
3. Pastatai kvykščioja miesto centre.
4. Perkeltinė prasmė: Nuo pat pradžių kvykščiojo jos autoritetas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.