kvė́sterti, -i (-ia), -ėjo
1. mostelti: Melnyčios sparnai kvė́sterėjo (kai vėjas papūtė).
2. pažerti, mesti: Mergelė miglą skustą kvėsteria, ir nesiregi, kur joj aina. | Kap kvė́ster [ėj] au (švystelėjau, paleidau) akmeniu galvon, tai ir ištiesė kojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.