kvénksėti, -i, -ėjo. kosčioti, kvenkšėti: Nuo jaunystės buvo silpnos krūtinės, vis kvenksėdavo. Višta užuspringus kvénksi.
nukvénksėti. numirti kvenksint: Senis užupečy kvénksi, jau nebeilgam – greit nukvenksės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.