.
kvarčiavóti, -ója, -ójo. kvarčinti 1: Tas antrasis milžinas ėmęs šį kvarčiavoti: „Ką gi tas mano brolis ant tos veselės pasitiekė? ar daug padarė alaus?“. Ką čia kvarčiavojat vaikpalaikį – juk jis nematė, kaip ten kas buvo. Pagavo barzylių vėl kvarčiavót, kad jį išgabentų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.