kvañkis, -ė. apsileidėlis, liurbis, žioplys: Kur tu, kvanke, padėjai šaukštus? Tai kvañkė, negalėjo padaryti, ką sakiau. Mat koks kvañkis, dar pryšinasi! Eik tu, kvañki! Vingurgurkli, kur gurklioji? – Tylėk, kvanke praskustoji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.