"Kupuolis" – senas žodis, reiškiantis kupetą, krūvą, gausybę (dažniausiai kalbant apie žmones ar gyvulius susirinkusius į vieną vietą).
Pavyzdžiai:
1. Sode susirinko kupuolis vaikų.
2. Prie turgaus stovėjo visas kupuolis žmonių.
3. Arklių kupuolis laukė prie užeigos.
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartotinas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse. Artimas šiuolaikiniams žodžiams "kupetas", "minia".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.