Kuprus – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kuprotą, išlenktą nugarą (dažniausiai dėl ligos).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Senelis ėjo sulenktas, su ryškiu kuprumu.
2. Perkeltinė reikšmė (kalbant apie reljefą):
Kalno kuprus aiškiai matėsi horizone.
3. Pavartojimas:
Sustabarėjęs posakis: „Nešti savo kuprų“ (nešti savo naštą, rūpesčius).
Trumpai: Kuprus – nugaros išlinkimas arba kauburys; taip pat gali apibūdinti iškilumą (pvz., kalną).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.