Kupolia – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kupetą arba kupstą, t.y. nedidelį iškilimą, kalvelę, gūbrą arba apvalų išpūtimą (pvz., žemės, smėlio, audinio). Dažnai vartojamas poetiškai arba šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste:
Plynoje lygumoje kyšo nedidelė žemiška kupolia.
2. Kasdienėje kalboje:
Ant pagalvės susidarė kupolia, kai ant jos atsilošiau.
3. Perkeltine prasme (retai):
Tas kupolia pinigų (kalbant apie krūvą ar kaupinį).
Sinonimai: kupetas, gūbrys, kalvelė, kupstas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.