kuokinėjimas

Kuokinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią juoką arba šypsnojimąsi be garsų, dažnai išreiškiant malonumą, susilaipinimą ar pasitenkinimą.

Pavyzdžiai:
- Ji iš jo pasakojimo tik kuokinėjo, užsidengdama delnu lūpas.
- Senelis kuokinėjo, žiūrėdamas į žaisiančius vaikus.
- Girdėdamas komplimentus, jis linktelėjo ir kuokinėjo.

Sinonimai: šypsnojimasis, šypsenėlė, tylus juokas.

Tarptautiniai žodžiai: televizija

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kuokinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kuokinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią juoką arba šypsnojimąsi be garsų, dažnai išreiškiant malonumą, susilaipinimą ar pasitenkinimą. Pavyzdžiai: - Ji iš jo pasakojimo tik kuokinėjo, užsidengdama delnu lūpas. - Senelis kuokinėjo, žiūrėdamas į žaisiančius vaikus. - Girdėdamas komplimentus, jis linktelėjo ir kuokinėjo. Sinonimai: šypsnojimasis, šypsenėlė, tylus juokas.