kuñkšti, -čia, -tė. unkšti; dejuoti, aimanuoti: Ko kunkštì kaip jaunas šuniukas? Kūdikis sušalęs kuñkščia, t. y. verkia. Senis kuñkšdamas vaikščio [ja],
t. y. ungzdamas, dejuodamas. Jis papratęs kuñkšti, ir kuñkščia, tarsi tikrai būtų nevalgęs. Ko tu kunkštì, ar tau negera gyvent?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.