kunigúoti, -úoja, -ãvo.
1. žodžiais skundžiantis, verkti, raudoti: Gana jau tau kunigúoti. Tada ana kuniguoja: „Kaselės mano, mielos mano! “. Kunigúoja jaunoj.
2. sakyti kvieslio kalbą (prieš vestuves): Kvieslys užeina pirkion ir kunigúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.