Kūlversčius – tai savotiškas eilėraščio ar stropo perstumdymas, kai kitoje eilutėje tęsiama mintis, prasidedanti ankstesnėje eilutėje, bet sintaksiškai ir logiškai ji priklauso vienam sakinio ar frazės vienetui. Tai padaro tekstą dinamiškesnį, pabrėžia ryšį tarp eilučių.
Pavyzdžiai:
1. Maironio „Kur bėga Šešupė“:
Ir aš ten būsiu, prie savo
Upės, kur gimiau.
(Mintis pereina iš pirmos eilutės į antrą.)
2. J. Marcinkevičiaus eilėraštyje:
Aš matau tave kasdien, kas
Naktį, kas rytą.
Trumpai: Kūlversčius – tai sintaksinis eilučių lūžis, kai viena sintaksinė konstrukcija „perlūžta“ per dvi ar daugiau eilučių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.