Kūlkalis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis glaistą, tinką ar kitą mišinį sienoms (dažniausiai iš molio, smėlio, šiaudų), taip pat patį tinkavimo procesą.
Pavyzdžiai:
1. Statyboje: „Senasis namas buvo aptinkuotas storu moliniu kūlkalio sluoksniu.“
2. Perkeltine prasme (seniau vartota): „Nustok kūlkalius malti!“ – t.y., nustok plepėti tuščius dalykus, kalbėti nesamones.
Trumpai: Kūlkalis – sienų tinkas/molio mišinys arba tuščias plepėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.