Kuliuotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (krintantį smulkiomis lašelėmis), taip pat dulkėtą rūką arba drėgną, miglotą orą.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną kuliavo lietus, ir išėjimas laukan nebedžiugino.
2. Rytą apėmė šaltas kuliuotis, matomumas sumažėjo iki kelių dešimčių metrų.
3. Kuliaujančiu oru sunkiau kvėpuoti, ypač sergantiems žmonėms.
Sinonimai: dulksna, smulkus lietus, rūkana, drėgna migla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.