kūlatis

Kūlatis (žarg.) – žmogus, kuris daug kalba, yra iškalbus, bet dažnai tuščiai ar perdėm pats save giriantis; „liežuvautojas“, „pūstautis“.

Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis tikras kūlatis – kalba, kalba, bet esmės nėra.
2. Susėdus prie stalo, Petras vėl virto kūlaičiu ir pradėjo pasakojimus apie savo „nepakartojamus“ nuotykius.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kulatis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kūlatis (žarg.) – žmogus, kuris daug kalba, yra iškalbus, bet dažnai tuščiai ar perdėm pats save giriantis; „liežuvautojas“, „pūstautis“. Pavyzdžiai: 1. Neklausyk jo, jis tikras kūlatis – kalba, kalba, bet esmės nėra. 2. Susėdus prie stalo, Petras vėl virto kūlaičiu ir pradėjo pasakojimus apie savo „nepakartojamus“ nuotykius.