Kukūžė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, prastą, seną trobelę ar namelį, dažnai su neigiamu atspalviu (apleistas, netvarkingas).
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovi viena senkeltė kukūžė.
2. Gyveno vargingai, tik kukūžėje.
3. Kokia tu kukūžė! (perkeltine prasme – apie netvarkingą būstą ar net žmogų).
Trumpai: Senas, menkas būstas; kartais vartojama metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.