„Kukuliukš“ – tai neoficialus, žaismingas žodis, reiškiantis trumpą, staigų miego epizodą, mikromiegą ar trumpą snaudulį. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač apie vaikus ar lengvą, atsipalaidavusią snoozą.
Pavyzdžiai:
1. Po pietų užmigau ant sofos kukuliukš.
2. Kūdikis užsnūdo gražų kukuliukš.
3. Prieš kelionę pasiėmiau penkių minučių kukuliukš.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.