kuĩtis.
1. jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė: Kuĩtis iš eglių, pušų, o gojus iš beržų, drebulių, ąžuolų. Tėvas užaugino kuitį kaip kanapyną. Užsiejau tokį tankį kuĩtį, kad vos išlįsti begalėjau. Kuĩtė [je] dabar pradėjo dygti grybai. Dėdė išleidžia (iškerta) medžius kuĩtė [je]. Vaikščio [ja] Adomas po žalią kuĩtį, … po eglynėlį. Gražus kuitelis žaliuoja. | Medžiai stepėse yra išsimėtę atskirais kuičiais (gojais).
2. tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė: Šernas į tokį kuitį įsilindęs, kad nė šunys nėkaip neprieita. Įsilindo į kuĩtį – rask dabar. Ka nėkas nematytum, sulindom į kuĩtį.
3. Kuĩtis – tankiais kadagiais ir žemais krūmeliais apaugusi ganyklalė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.