kùikis. kuĩkis.
1. lazda pasiremti einant, ramentas: Vyrai ir moterys kiūtino tuo keliu, kai kurie vos vos šlubčiojo pasiramstydami kuikiais. Senas žmogus ateina su kuikiu pasiramsčiuodamas. Kuikiu pasiremdamas elgeta nušlubavo takeliu. Kožnas ubagas giria savo kuikį.
2. kojokas, stypynė: Ant kùikių pasirėmęs vaikščio [ja]. Ateit žmogus ant kuikių, su mėsos barzda, nuo kaulo burna.
3. specialus grūstuvas, prikaltas vinių: Su tokiu kuikiù trina tabaką tą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.