.
kudameñtas (< kundamentas < fundamentas).
1. pamatas: Jau pastatėme tvartui kudamentùs. Aš tai iš kudamento (iš teisybės) kalbu nemeluodama.
2. senovinė dūminių pirkių stalo pavidalo virykla, nukrėsta iš molio ar išmūryta iš plytų, su medinėmis kojomis; ant jos buvo kuriama ugnis, verdant ant trikojo arba pakabinamame katile: Pakurk kudameñtą, tai greičiau mėsa išvirs. Nestatyk kudamento ties aukštiniu, ba užsidegs pirkia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.