"Kuciutė" – mažybinė, švelni lietuviška šuns, ypač šuniuko, pavadinimo forma (iš "kutė" arba tiesiog kaip meilus žodis šuniukui).
Pavyzdžiai:
1. Mūsų kuciutė visą dieną žaidžia su kamuoliuku.
2. Į kiemą atbėgo maža, pūkuota kuciutė.
3. Vaikai mylėjo tą juodą kuciutę.
Pastaba: Dažnai vartojama šnekamojoje kalboje ar šeimoje, siekiant pabrėžti šunelio mažumą ar mielumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.