Kubilininkybė – tai lietuvių liaudies tradicija, kai jaunavedžiai po vestuvių apsistoja („įsikubilina“) trumpam laikui (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) tėvų ar giminaičių namuose, dažniausiai jaunosios šeimoje. Tai buvo laikotarpis prieš persikraustant į savarankišką gyvenimą.
Pavyzdžiai:
1. Po vestuvių jaunieji savaitę praleido kubilininkystėje pas jaunosios tėvus, kol paruošė savo butą.
2. Senovėje kubilininkybė leisdavo jaunai šeimai sutaupyti ir gauti šeimos paramą pradedant bendrą gyvenimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.