.
kryžiavõnė.
1. vieta, kur kas kryžmai sudėtas, sunertas, susikerta: Kryžiavõnė – toji vieta, kur kas kryžmai sudėta, sustatyta. Kryžiavai išvedė du taku ir viduryje kryžiavonės taką ratu išvedė.
2. kryžius.
3. kryžiavimas (kalimas prie kryžiaus).
4. kryžiaus forma: Ta trioba į kryžiavõnę budavota.
5. kryžmai sunerti mediniai griaučiai (staliaus darbe ar statyboje): Padarysiu kryžiavonès, apkalsiu lentoms – ir durys. Tai bent tiltas – vienos kryžiavõnės.
6. kryžmai sunertos dvi storos skiausčios lentelės duonkubiliui (duonkepei) pastatyti; . kryžialentės: Beminkant duoną, kryžiavonė sulūžo.
7. dviejų dalių mestuvų susikryžiavimas: Per kryžiavonès eina vidurinė kartis.
8. kryžmai sudėtos dvi virvės, jungiančios porines vadeles, kad būtų lengviau valdyti arklius: Be kryžiavonių pora arklių nevažiuosi. Bėris labiau bėga, tai jo pusės kryžiavonę labiau pritrauk. Vadžių kryžiavõnė ne taip sukryžiuota, kaip reikia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.