„Kriungas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šaknies gumburą, iškilimą prie medžio ar krūmo kamieno (pvz., išpjautos šakos vietoje). Kartais vartojamas perkeltine prasme apie nelygumą, gumbą (ant daikto ar kūno).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Ąžuolo kamiene matėsi senas kriungas.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Lentos paviršiuje iškilę kriungai.“
„Ant rankos turėjo mažą kriungą.“
Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.