kriukiojimas

Kriukiojimas – tai tyli, nerangus, dažnai nepatenkintas ar susierzinęs balsas ar šnabždesys, kuriuo reiškiamas nepasitenkinimas, pyktis ar nusivylimas. Panašus į "niurnėjimą" ar "burgėjimą".

Pavyzdžiai:
1. Gyvūnai:
Šuo kriukiojo, kai atėmė jo kaulą.
2. Žmonės:
Vaikas kriukiojo, nes nenorėjo valytis dantų.
Senolis kriukiojo, skaitydamas laikraštį.
3. Perkeltinė prasmė:
Variklis kriukiojo pradedant žiemą.

Trumpai: Neiškalbus nerimastingas garsas, rodantis nepasitenkinimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kriukiojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kriukiojimas – tai tyli, nerangus, dažnai nepatenkintas ar susierzinęs balsas ar šnabždesys, kuriuo reiškiamas nepasitenkinimas, pyktis ar nusivylimas. Panašus į "niurnėjimą" ar "burgėjimą". Pavyzdžiai: 1. Gyvūnai: Šuo kriukiojo, kai atėmė jo kaulą. 2. Žmonės: Vaikas kriukiojo, nes nenorėjo valytis dantų. Senolis kriukiojo, skaitydamas laikraštį. 3. Perkeltinė prasmė: Variklis kriukiojo pradedant žiemą. Trumpai: Neiškalbus nerimastingas garsas, rodantis nepasitenkinimą.