kriūkẽlis. kriukẽlis.
1. medinis kablys virvėms vyti: Kad man tik kriūkẽlis, tai aš ir pati pantį nusivytau.
2. kabliukas žuvims gaudyti: Lydekaitis kriukelį nusinešė. Nusipirkome penkis kriukeliùs. Priskabino kai žuvis prie kriukẽlio.
3. šakės ar kastuvo koto rankena: Be kriukelio nesmagi lopeta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.