kristūbėlė

Kristūbėlė – tai mažybinė, švelniai juokingu ar meiliu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio Kristus (panašiai kaip „dievūžėlis“ nuo „dievas“).

Reikšmė:
Naudojama norint pabrėžti nuoširdumą, užuojautą, simpatiją ar švelnų priekaištą, dažnai kalbant apie kūdikį, vaiką ar artimą žmogų. Gali reikšti „vargšelis“, „mielasis“, „brangusis“.

Pavyzdžiai:
1. Užuojauta: O, kristūbėle vargšė, kaip tau sunoku!
2. Meilė: Mūsų mažasis kristūbėlė jau miega.
3. Priekaištas: Kur tu, kristūbėlė, vėl užbėgai?

Tai folklorinė, emocionaliai nuspalvinta išraiška, dažnesnė senesnėje kalboje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Kristūbėlė – tai mažybinė, švelniai juokingu ar meiliu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio Kristus (panašiai kaip „dievūžėlis“ nuo „dievas“). Reikšmė: Naudojama norint pabrėžti nuoširdumą, užuojautą, simpatiją ar švelnų priekaištą, dažnai kalbant apie kūdikį, vaiką ar artimą žmogų. Gali reikšti „vargšelis“, „mielasis“, „brangusis“. Pavyzdžiai: 1. Užuojauta: O, kristūbėle vargšė, kaip tau sunoku! 2. Meilė: Mūsų mažasis kristūbėlė jau miega. 3. Priekaištas: Kur tu, kristūbėlė, vėl užbėgai? Tai folklorinė, emocionaliai nuspalvinta išraiška, dažnesnė senesnėje kalboje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.