kriaučius

Kriaučius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kriaušės medžio jauną, dar neįšaknijusį atžalą (dažniausiai sukeliamą iš šaknų). Kartais vartojamas ir kaip kriaušės daigų/medelių bendras pavadinimas.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Sode pasodinau kelis kriaučius, kad užaugtų nauji kriaušės medžiai.“
2. Perkeltinė reikšmė (seniau, poetiškai):
„Stovi kriaučiai sode, dar neįgaleję vaisių duoti.“
3. Sinonimai: kriaušės atžala, daigas, medelis.

Trumpai: Kriaučius – tai jauna kriaušės atžala arba medelis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kriaucius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kriaučius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kriaušės medžio jauną, dar neįšaknijusį atžalą (dažniausiai sukeliamą iš šaknų). Kartais vartojamas ir kaip kriaušės daigų/medelių bendras pavadinimas. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė reikšmė: „Sode pasodinau kelis kriaučius, kad užaugtų nauji kriaušės medžiai.“ 2. Perkeltinė reikšmė (seniau, poetiškai): „Stovi kriaučiai sode, dar neįgaleję vaisių duoti.“ 3. Sinonimai: kriaušės atžala, daigas, medelis. Trumpai: Kriaučius – tai jauna kriaušės atžala arba medelis.