Krantyti – veiksmažodis, reiškiantis lėtai kristi, byrėti, rūgti (dažniausiai apie sienas, pastatus, uolas).
Pavyzdžiai:
1. Sena tvora krantėjo nuo senatvės.
2. Uolos krantėjo nuo vėjo ir lietaus.
3. Mūras pradėjo krantyti po žemės drebėjimo.
Trumpai:
Naudojama apie medžiagų irimas, skilimas, ypač dėl erozijos, senatvės ar fizinio poveikio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.