krankis

Krankis – tai žargoninis žodis, reiškiantis:

1. Nusikaltėlis, nusikaltimu susijęs asmuo (dažniausiai smulkus vagis, apgavikas).
2. Keistas, neadekvatus, išprotėjęs žmogus (šnekamojoje kalboje).

Pavyzdžiai:
- "Tą krankį vėl pagavo prekybos centre vagiliaujant." (reikšmė: nusikaltėlis)
- "Nesuprantu, ką tas krankis kalba – visiškos nesąmonės." (reikšmė: keistas/neadekvatas žmogus)

Kilme: Iš rusų kalbos žargono (кра́нк), galimai susijęs su vokiečių Krank ("sergantis"). Lietuvių kalboje vartojamas neformaliai, dažniausiai neigiamai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'krankis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Krankis – tai žargoninis žodis, reiškiantis: 1. Nusikaltėlis, nusikaltimu susijęs asmuo (dažniausiai smulkus vagis, apgavikas). 2. Keistas, neadekvatus, išprotėjęs žmogus (šnekamojoje kalboje). Pavyzdžiai: - "Tą krankį vėl pagavo prekybos centre vagiliaujant." (reikšmė: nusikaltėlis) - "Nesuprantu, ką tas krankis kalba – visiškos nesąmonės." (reikšmė: keistas/neadekvatas žmogus) Kilme: Iš rusų kalbos žargono (кра́нк), galimai susijęs su vokiečių Krank ("sergantis"). Lietuvių kalboje vartojamas neformaliai, dažniausiai neigiamai.