koplė̃. kóplė.
1. įrankis bulvėms, daržovėms kapliuoti, kaupti, kauptukas: Pasiėmė koplę ir išėjo į daržą kopūstų kauptų. Šitos kõplės bulvėm kasti. Su koplè gera burokus koplėt.
2. įrankis velėnoms plėšti: Nukalk man koplẽlę, rytoj eisiu miško sodinti.
3. įrankis (smaili geležis, užmauta ant lenkto pagalio) moliui ar kietai žemei kirsti.
4. įrankis medui išimti iš drevės dugno: Korį, įkritusį stuobrio gilumon, išimdavo kople.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.