Komutatorius – matematinis operatorius, apibrėžiamas dviem elementams (pvz., matricoms, operatoriams) \( A \) ir \( B \) kaip:
\[
[A, B] = AB - BA
\]
Reikšmė:
- Jei \([A, B] = 0\) (nulinis elementas), \(A\) ir \(B\) komutuoja (keičiasi vietomis).
- Jei \([A, B] \neq 0\), nekomutuoja – tai atspindi jų sandūros netiesiškumą, svarbų kvantinėje mechanikoje ir algebroje.
Pavyzdžiai:
1. Kvantinė mechanika:
Padėties ir impulso operatoriai tenkina:
\[
[\hat{x}, \hat{p}_x] = i\hbar \quad (\text{nulinis})
\]
Tai pagrindas Heisenbergo neapibrėžtumo principui.
2. Matricos:
Paimkime Pauli matricas \(\sigma_x, \sigma_y\):
\[
\sigma_x = \begin{pmatrix}0&1\\1&0\end{pmatrix}, \quad \sigma_y = \begin{pmatrix}0&-i\\i&0\end{pmatrix}
\]
\[
[\sigma_x, \sigma_y] = 2i\sigma_z \neq 0.
\]
3. Lie algebra:
Komutatorius apibrėžia Lie skliaustus, pvz., sukimosi operatoriai tenkina tam tikras komutacijos taisykles.
Trumpai: komutatorius matuoja, kaip dviejų objektų sandauga priklauso nuo jų eilės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.