kolonizatorius

Kolonizatorius – valstybė, organizacija ar asmuo, kuris vykdo kolonizaciją, t.y. užkariauja ir apgyvendina svetimas žemes, dažnai pavergdamas arba išstumdamas vietinius gyventojus.

Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė – Europos valstybės (pvz., Ispanija, Britanija, Portugalija), kurios XV–XX a. kūrė kolonijas kitose žemynuose.
2. Politinė/metaforinė – jėga, sistemingai slopinanti kitą kultūrą ar užimanti svetimas erdves (pvz., kultūrinis kolonizatorius).
3. Asmuo – konkretus kolonistų atstovas (pvz., britų kolonizatorius Indijoje).

Pavyzdžiai:
- Istorinis: "Ispanų kolonizatoriai atplaukė į Pietų Ameriką XVI a."
- Metaforinis: "Didžiosios prekybos tinklai kartais vadinami miestų erdvių kolonizatoriais."
- Asmuo: "Kolonizatorius pasisavino vietinių žemes."

Trumpai: Kolonizatorius – tas, kuris užkariauja ir valdo svetimas teritorijas, dažnai naudodamas prievartą.

• Tarptautiniai žodžiai: Kolonizatorius

Įrašas
Paaiškinimas	Kolonizatorius – valstybė, organizacija ar asmuo, kuris vykdo kolonizaciją, t.y. užkariauja ir apgyvendina svetimas žemes, dažnai pavergdamas arba išstumdamas vietinius gyventojus. Pagrindinės reikšmės: 1. Istorinė – Europos valstybės (pvz., Ispanija, Britanija, Portugalija), kurios XV–XX a. kūrė kolonijas kitose žemynuose. 2. Politinė/metaforinė – jėga, sistemingai slopinanti kitą kultūrą ar užimanti svetimas erdves (pvz., kultūrinis kolonizatorius). 3. Asmuo – konkretus kolonistų atstovas (pvz., britų kolonizatorius Indijoje). Pavyzdžiai: - Istorinis: "Ispanų kolonizatoriai atplaukė į Pietų Ameriką XVI a." - Metaforinis: "Didžiosios prekybos tinklai kartais vadinami miestų erdvių kolonizatoriais." - Asmuo: "Kolonizatorius pasisavino vietinių žemes." Trumpai: Kolonizatorius – tas, kuris užkariauja ir valdo svetimas teritorijas, dažnai naudodamas prievartą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.