"Kniūka" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelę, nepatrauklią, dažniausiai seną ar apleistą patalpą, namą, butą ar pastatą. Gali burti asociacijas su ankšta, niūria, netvarkinga vieta.
Pavyzdžiai:
1. "Perkrausčiau visus knygas į tą seną kniūką po stogu."
2. "Gyveno kažkokioje kniūkoje, kur langai beveik neišsipūsdavo."
3. "Ką ten pirksi – tik mažą kniūką už miesto."
Sinonimai: užkampis, lūšna, skurdžius, namelis (nekokybiškas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.