knieb|ti, kniebia, kniebė
1. tarm. gnybti, kneibti: Vaikas kniebia su pirštu sviestą. Bulves kniebti
2. tarm. skaudėti, gnybti: Man rankas kniebia. kniebimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.