Kniaukė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia nedidelę, dažniausiai medinę dėžutę ar skrynią (pvz., dėl vertingų daiktų, dokumentų, papuošalų).
Kartais vartojamas perkeltine prasme – kaip saugojimo vieta ar net kaip šnekamojoje kalboje apie televizorių.
Pavyzdžiai:
1. Senelė iš kniaukės išėmė auksinius karoliukus.
2. Svarbūs dokumentai saugomi raudonoje medinėje kniaukėje.
3. Įjunk kniaukę – pradėjo laida! (šnek. apie televizorių).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.