knabinėjimas

Knabinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nerangiai atsargų judėjimą ar veiksmą (dažnai su nepatogiais daiktais). Jis kilęs iš žodžio knabis (ranka, letena).

Pavyzdžiai:
1. Knabinėjosi su dideliais kuprinėmis per duris.
2. Nustok knabinėtis su tais popieriais – skubam!
3. Vaikas knabinėjosi su batų raiščiais.

Trumpai: lėtas, nerangus veiksmas, dažnai su nepatogiu daiktu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'knabinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Knabinėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nerangiai atsargų judėjimą ar veiksmą (dažnai su nepatogiais daiktais). Jis kilęs iš žodžio knabis (ranka, letena). Pavyzdžiai: 1. Knabinėjosi su dideliais kuprinėmis per duris. 2. Nustok knabinėtis su tais popieriais – skubam! 3. Vaikas knabinėjosi su batų raiščiais. Trumpai: lėtas, nerangus veiksmas, dažnai su nepatogiu daiktu.