Kliunkčioti – tai veiksmažodis, reiškiantis švelniai ir tyliai kliedėti, murmėti, nesuprantamai kalbėti (dažnai apie miegančius, sergantį ar apsvaigusį žmogų).
Pavyzdžiai:
1. Jis, karštinės kūdamas, naktimis kliunkčiojo.
2. Senelis kliunkčiojo sapne, lyg su kažkuo ginčytųsi.
3. Girtas vyras kliunkčiojo sau po nosimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.