kliaũgti, -ia, -ė.
1. kliaugėti 1: Ore kliaugė varnėnai, čirškė žvirbliai.
2. kalbėti, plepėti: Bobutė pradėjo be galo, be krašto kliaugt.
3. smarkiai bėgti, kliaukti: Šaltinėlis kliaugia nuo kalnelio ir šlaitais nubėga ledo melsvumu.
sukliaũgti, -ia, sùkliaugė. sušnekti: A a a! – sukliaugė jaunimas vienu balsu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.