Klėtkininkas – istorinis terminas Lietuvoje, reiškęs valstietį, kuris neturėjo savo žemės, o dirbo už duonos (dažniausiai valgo užmokestį) svetimoje klėtyje (ūkyje). Tai buvo vargingiausias socialinis sluoksnis, priverstas samdomai fizinei darbui.
Pavyzdžiai:
1. XIX a. dokumentuose minimas klėtkininkas, dirbęs pas dvarininką už kepalą duonos per dieną.
2. Kai kurie klėtkininkai dirbdavo sezoninius lauko darbus, o žiemą – amatus.
3. Skirtingai nuo lažininkų (turėjo žemę), klėtkininkas neturėjo nuosavo ūkio ir gyveno svetimoje klėtyje ar troboje.
Trumpai: Tai neturtingas žemės neturintis valstietis, dirbęs už maistą svetimame ūkyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.