klerutis

Klerutis – tai žodis, reiškiantis kvailystę, nevykėliškumą, kvailą elgesį ar žodį. Kilęs iš žodžio kleras (kvailys).

Pavyzdžiai:
- Nustok sakyti tuos kleručius! (Nustok kalbėti kvailystes!)
- Jo elgesys buvo grynas klerutis. (Jo elgesys buvo gryna kvailystė.)
- Užteks tų kleručių! (Užteks tų kvailysčių!)

Trumpai: Tai šnekantinis, dažnai šmaikštus ar paniekinamas žodis, vartojamas apibūdinti kvailą kalbą ar veiksmus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klerutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klerutis – tai žodis, reiškiantis kvailystę, nevykėliškumą, kvailą elgesį ar žodį. Kilęs iš žodžio kleras (kvailys). Pavyzdžiai: - Nustok sakyti tuos kleručius! (Nustok kalbėti kvailystes!) - Jo elgesys buvo grynas klerutis. (Jo elgesys buvo gryna kvailystė.) - Užteks tų kleručių! (Užteks tų kvailysčių!) Trumpai: Tai šnekantinis, dažnai šmaikštus ar paniekinamas žodis, vartojamas apibūdinti kvailą kalbą ar veiksmus.