Klajus – tai lietuviškas žodis, reiškiantis klajoklį, valkatą, bekelį (žmogų, neturintį pastovios gyvenamosios vietos, dažnai keliaujantį iš vienos vietos į kitą).
Pavyzdžiai:
- Senelys gyveno kaip klajus, visur nešdamas savo maišelį.
- Po šeimos netekties jis tapo klajum ir metus klajojo po miestus.
- Pasakojime veikėjas – klajus, ieškantis prasmės.
Sinonimai: valkata, bastūnas, palaidūnas, kyloklis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.