klajuma

Klajuma – tai daiktavardis, reiškiantis:

1. Klajojimą, bastymąsi (fizinę ar dvasinę būseną).
Pvz.: „Ilga klajuma po svetimas šalis“ (kelionė be tikslio).
Pvz.: „Jo mintys – nuolatinė klajuma“ (dėmesio, minčių nepastovumas).

2. Klaidžiojimą, netikslumą (pvz., kalboje, mąstyme).
Pvz.: „Jo pasakojimas kupinas klajumų“ (neteisingų faktų, nenuoseklumo).

Trumpai:
Klajuma – nepastovumas, klaidžiojimas (fiziškai ar mintyse), netikslumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Klajuma – tai daiktavardis, reiškiantis: 1. Klajojimą, bastymąsi (fizinę ar dvasinę būseną). Pvz.: „Ilga klajuma po svetimas šalis“ (kelionė be tikslio). Pvz.: „Jo mintys – nuolatinė klajuma“ (dėmesio, minčių nepastovumas). 2. Klaidžiojimą, netikslumą (pvz., kalboje, mąstyme). Pvz.: „Jo pasakojimas kupinas klajumų“ (neteisingų faktų, nenuoseklumo). Trumpai: Klajuma – nepastovumas, klaidžiojimas (fiziškai ar mintyse), netikslumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.