klajonė

Klajonė – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis klajojimo vietą, bekelę, tyrlaukį arba klajonių gyvenamą vietą (pvz., stepę, dykumą).

Pavyzdžiai:
1. Einu per klajonę ilgą ir beribę. (vaizduojama plati, negyvenama vieta)
2. Klajonėse klajojo aviganys su avimis. (pievose, ganyklose)
3. Poetiniame kontekste: "Vieniša sielos klajonė". (perkeltine prasme – vidinė klajonė, nerimas)

Trumpai: Retai vartojamas žodis, dažniau literatūroje, reiškia dykumą, tyrlaukį, bekelę arba klajojimą kaip būseną.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klajone' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klajonė – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis klajojimo vietą, bekelę, tyrlaukį arba klajonių gyvenamą vietą (pvz., stepę, dykumą). Pavyzdžiai: 1. Einu per klajonę ilgą ir beribę. (vaizduojama plati, negyvenama vieta) 2. Klajonėse klajojo aviganys su avimis. (pievose, ganyklose) 3. Poetiniame kontekste: "Vieniša sielos klajonė". (perkeltine prasme – vidinė klajonė, nerimas) Trumpai: Retai vartojamas žodis, dažniau literatūroje, reiškia dykumą, tyrlaukį, bekelę arba klajojimą kaip būseną.