Kirstuvė – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis kirvį (dažniausiai kalvio pagamintą, su medine kotu). Vartotas liaudies kalboje, ypač senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Senis į mišką ėjo su kirstuve.
2. Kalvis iškalė tvirtą kirstuvę.
3. Kirstuve malkas kapoti patogu.
Trumpai: Kirstuvė = kirvis (senas pavadinimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.