kirčiuotė

Kirčiuotė – tai kirčio vieta žodyje. Lietuvių kalboje kirčiuojama viena iš skiemens balsių.

Pagrindinės taisyklės:
1. Kirčio vieta kintanti – gali keistis dėl linksniavimo, asmenavimo.
2. Kirčiuojamas priešpaskutinis skiemens dauguma daiktavardžių, būdvardžių, dalyvių.
3. Veiksmažodžiuose – dažnai kirčiuojamas kamieno skiemuo.

Pavyzdžiai:
- laĩkas (kirčiuotas priešpaskutinis) → laikaĩ (galūnėje)
- namas (nekirčiuotas) → namaĩ (kirčiuota galūnė)
- dir̃bti (kirčiuotas kamienas) → dìrba (kirčiuota priešpaskutinis)

Trumpai: kirčiuotė nurodo, kuris skiemuo žodyje ištariamas pabrėžtai, ir ji gali kisti formuojant žodžius.

Įrašas
Paaiškinimas	Kirčiuotė – tai kirčio vieta žodyje. Lietuvių kalboje kirčiuojama viena iš skiemens balsių. Pagrindinės taisyklės: 1. Kirčio vieta kintanti – gali keistis dėl linksniavimo, asmenavimo. 2. Kirčiuojamas priešpaskutinis skiemens dauguma daiktavardžių, būdvardžių, dalyvių. 3. Veiksmažodžiuose – dažnai kirčiuojamas kamieno skiemuo. Pavyzdžiai: - laĩkas (kirčiuotas priešpaskutinis) → laikaĩ (galūnėje) - namas (nekirčiuotas) → namaĩ (kirčiuota galūnė) - dir̃bti (kirčiuotas kamienas) → dìrba (kirčiuota priešpaskutinis) Trumpai: kirčiuotė nurodo, kuris skiemuo žodyje ištariamas pabrėžtai, ir ji gali kisti formuojant žodžius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.