kiauračvikis

Kiauračvikis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis prastą, nekokybišką daiktą, dažniausiai automobilį (sena, sugedusi, dažnai lūžtančio ar rūdijančio automobilio prasme).

Pavyzdžiai:
1. Nusipirkau seną kiauračvikį už 500 eurų – jau po savaitės lūžo pavara.
2. Važiuoti tokiu kiauračvikiu – viena bėda!
3. Ne automobilis, o grynas kiauračvikis – viskas barška ir driekiasi.

Sinonimai: laužas, šrotas, gratas, bucketas (iš angl. bucket).

Įrašas
Paaiškinimas	Kiauračvikis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis prastą, nekokybišką daiktą, dažniausiai automobilį (sena, sugedusi, dažnai lūžtančio ar rūdijančio automobilio prasme). Pavyzdžiai: 1. Nusipirkau seną kiauračvikį už 500 eurų – jau po savaitės lūžo pavara. 2. Važiuoti tokiu kiauračvikiu – viena bėda! 3. Ne automobilis, o grynas kiauračvikis – viskas barška ir driekiasi. Sinonimai: laužas, šrotas, gratas, bucketas (iš angl. bucket).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.