Kiaulpalaikė – tai senas žodis, reiškiantis kiaulių piemuo (asmuo, ganantis kiaules).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje kaimuose kiaulpalaikės dažnai būdavo vaikai ar vyresni žmonės.
2. Pasakojama, kad kiaulpalaikė ganydavo kiaules miško pakraštyje.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau randamas senojoje literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.